lt
DA
SV
IS
FO
BM
KL
DE
LT
Tjaeledh
gïele
gïele
ltAtsinaujinanti energija
2
Endurnýjanleg orka
4. c Brændkjærskolen - Kolding
Jarkoestamme Helga Dögg Sverrisdóttir
4
Atsinaujinanti energija yra elektra ir šiluma, kuri gali tęstis amžinai. Tai energija, kuri neteršia aplinkos.
Endurnýjanleg orka er rafmagn og hiti sem endast að eilífu. Það er orka sem mengar ekki umhverfið.
6
Atsinaujinanti energija taip pat vadinama alternatyvia energija. Pavyzdžiui, tai gali būti saulės elementai, vėjo turbinos, hidroenergija, biodujų biodegalai arba geoterminė šiluma.
Endurnýjanleg orka er valkvæð orka. Það er sem dæmi sólarsellur, vindmyllur, vatnsaflsstöðvar, brennsla hauggass eða jarðhiti.
8
Gera naudoti atsinaujinančią energiją, nes ji nesukuria papildomo CO₂. Tai vadinama neutraliu CO₂. Anglys ir nafta, kuriuos ilgai naudojome, labai teršia aplinką.
Það er gott að nota endurnýjanlega orku því hún býr ekki til auka CO₂. Það er kallað CO₂ hlutleysi. Kol og olía sem við höfum notað lengi, mengar umhverfið of mikið.
10
Saulės elementai veikia saulės spindulius, kurie veikdami saulės elementuose šviesą paverčia elektra. Saulės energija yra neribotas resursas, ją lengva įdiegti ir prižiūrėti.
Sólarsellur virka vel þegar sólargeislar skína á þær og umbreytir þeim í rafmagn. Sólarorka er óendanleg auðlind og auðvelt að setja sólarsellur upp og viðhalda.
12
Vėjo jėgainės sukuria galią, kai pučia. Tai reiškia, kad ji beveik visą laiką gamina elektrą. Danijoje suvartojama maždaug 50% šalies vėjo energijos.
Vindmyllur búa til rafmagn þegar það blæs. Það þýðir að þær geta búið endalaust búið til rafmagn. Í Danmörku er um það bil 50% af notkun rafmagns frá vindorku.
14
Hidroenergija gali būti tiek bangų energija, tiek upių srovė. Be kita ko, ji plačiai naudojama Norvegijoje ir Švedijoje. Danijoje yra tik maži įrenginiai. Tarp kita ko daromos užtvankos, norint surinkti vandenį ir sukurti daugiau energijos.
Vatnsorka er bæði í náttúrulegri hringsjá og vatnsföllum. Það er algengt m.a. í Noregi og Svíþjóð. Í Danmörku finnast lítil ver. Búnar eru t.d. til stíflur til að safna vatni og þannig búin til meiri orka.
16
Biodujos naudojamos šilumai. Biodujos atsiranda iš maisto atliekų ar skerdyklos atliekų. Biomasė sukasi didelėse talpyklose. Tada biodujos kyla per vamzdį, kur yra sudeginamos.
Hauggas er notað til hitaframleiðslu. Hauggasið verður til við söfnun t.d. lífrænna afurða, matarafgöngum eða úrgangi matvinnslustöðva. Hauggasið rotnar í stórum tönkum. Gasið fer upp í gegnum rör og eftir það er hægt að brenna það.
18
Biokuru tampa tokios medžiagos kaip mediena, medienos, šiaudų ir sodo atliekos, kurias galima sudeginti ir paversti šiluma. Taip pat biokuras gali būti ir skystas ir naudojamas pvz. automobiliams.
Lífmassi er t.d. tré, greinar hálmur og garðúrgangur sem hægt er að brenna og búa til hita. Hægt er að búa til fljótandi orku og nota t.d. á bíla.
20
Geoterminė šiluma yra energija, išgaunama iš žemės vidaus. Ji ypač naudojama Islandijoje, kur yra daug vulkaninio aktyvumo. Geoterminė energija taip pat naudojama tose šalyse, kur nėra vulkaninio aktyvumo.
Jarðhiti er orka sem unnið er úr jörðinni. Þetta er notað á Íslandi þar sem jarðvirkni er mikil. Jarðvarmi er líka nýttur þar sem eldvirkni er ekki til staðar.
22
Ateityje bus dar svarbiau energiją išgauti naujais būdais, todėl daug atliekamų tyrimų susiję su elektros energijos ir šilumos gavimu naujais būdais, pavyzdžiui, kaip kūno šilumą panaudoti elektros energijai gaminti.
Í framtíðinni verður enn mikilvægara að útvega orku á nýjan hátt. Þess vegna rannsaka menn hvernig sé að búa til rafmagn og hita á annan hátt t.d. hvernig hægt sé að nota líkamshitann til að búa til rafmagn.
24
JT pasaulio tvarumo septintasis tikslas yra „tvari energija“. Viskas priklauso nuo galimybės turėti švarią ir pigią energiją iki 2030 m. Ką galite padaryti, kad taupytumėte energiją?
FNs Heimsmarkmið nr. 7 fjallar um ,,Sjálfbæra orku.” Talað er um að allir fái aðgang að hreinni og ódýrri orku fyrir 2030. Hvað getur þú gert til að spara orkuna?
Atsinaujinanti energija
Foto/ Myndir/ Asseq/ Valokuva/ Guvvieh/ Nuotraukos/ Photo:
S1: GCP Gray - flickr.com
S4: Jürgen from Sandesneben - commons.wikimedia.org
S6: Olearys - flickr.com
S8: Klaus-Uwe Gerhardt - pixabay.com
S10: MaxPixel.net
S12: Jens Cederskjold - commons.wikimedia.org
S14: Ulf Larsen - commons.wikimedia.org
S16: Gerald Krieseler - pixabay.com
S18: Anna Armbrust - pixabay.com
S20: Pxhere.com
S22: Itneverends - pixabay.com
S24: Globalgoals.org
Globalgoals.org
© 2020 atlantbib.org
X